Mes būsim kartu dar ilgai

-Mamyte, pažvelk,
Kiek žvaigždžių danguje
Jos mirksi, tarytum akelės
-Mažute, ten gal ir akelės yra
Išskridusių Žemės vaikelių.

-Mamyte, kodėl
Jie išskrido tenai,
Ar niekas jų nemylėjo?
-Mylėjo, dukryte,
Mylėjo labai,
Bet Dievas, matyt,
Taip norėjo.

-Vaikeliai, turbūt,
Ten labai vieniši,
Mamytės ar jų neaplanko?
-Sapneliuos aplanko,
Dukryte brangi,
Ir paima švelniai
Ant rankų.

Na, nekalbėkim
Daugiau taip liūdnai
Naktis, ir jau merkias akelės -
Mes būsim kartu dar ilgai, vai ilgai,
Dar ilgas ir tolimas kelias.