Nenoriu būti šiąnakt aš trečiuoju.
Ir vienišu visai nenoriu būti.
O kiek save daugiskaita skaičiuoja?
Teisingai Dievo suskaičiuotos krūtys
sudvejina jausmus manoj bažnyčioj.
Net angelui sparnų ne vieną davė.
Aš vietinis, ne iš dangaus, kaip tyčia,
stabdau akimirką laukimo žavią
nakty, kurioj net senbernį Mėnulį,
aplanko žiežirbos, ir ne po vieną.
Prisėsiu ant akmens – vienatvėj guli.
Kitus, daug gražesnius, į tvarto sieną
įmūrijo, kad nieks nesuskaičiuotų.
Kur samanos? Kodėl esi toks kietas?
Mes du – nenoriu būti trečias puotoj,
bet žmogui mano atsirastų vietos
ant akmenų, ant samanų, bažnyčioj.
Manoj, sudvejintoj ir be altorių.
Prisėsk ant trečiojo, prisėski šičia.
Mes du - aš būti akmeniu nenoriu.