ir prisiartina prie mahometo
kalnas
kreidos šlaite išplaukia
žalias rūkas
įspaustos sankirtos į horizonto
delną
tarsi žemėlapiai vandens
išblukę
didžiųjų tolių pranašystę
slepia šventą
šaltavandenės tylios sarabandos*
srautais energijų į viršų
kyla krenta
vyzdy mįslingo kalno susirango
it skiemenys šventųjų hengų**
siluetai
milžinkapiai ramiai
išsirikiavę
žaliųjų slėnių tiesėmis
ir piruetais
iš paukščio skrydžio
laiko galią
semia
senieji kodai – saulės miestai –
labirintai
žvaigždėm skaičiavę
užtemimų metą
kadais šventyklose pasaulio tylą
rinkę
dabar paleidžia
sugrįžimų ratą
*sarabanda – senovinis lėtas šokis; muzikos kūrinys šio šokio ritmu
**hengai – akmenys milžinai, stūksantys Orbio slėnyje (gal ateivių kažkada palikti)
Slėpiningas, bet visvien muzikalus, nors, atrodo, Orbio hengai turėtų slėgti, kad ir savojo laiko našta, bet neslegia, dievaž-neslegia. Skatinantis mąstyti ir apmąstyti. DALYKUS APLINK MUS IR MUMYSE. Fein.
ne tik intelektas, bet ir pasiutusiai geras ritmas - ploju. Man patiko. Jėga šio eiliaus skaityme balsu ir, būtent, taip, kaip sudėlioti akcentai. Eilutės čia sulaužytos ne šiaip sau :)
„Vien vizijos - išblukusios ir ryškios,
ir praeities viražai; taip sunkiais sparnais,
didingų miestų dangumi išbudina-sugrįžta
apsukę ratą ties tyla sukaustytais kalnais.“
Solidus. Su kilmingumo ženklu. Iš geros kastos. Intelektualus. Gal kiek perdaug. Vaizdingumo sąskaita. "Šventa pranašystė", "mįslingas kalnas", "ramiai išsirikiavę", "pasaulio tyla" - epitetai, aplinkybės ir papildiniai, kurie lyg ir pernelyg aiškūs, tiesmukiški, lyg ir kiek moralizuojantys (kažą esu apie Tavo epitetus ir anksčiau rašiusi). Galvoju, kad šitame eilėraštyje trūksta kažko panašaus, kaip ir mano "Vakarais", kuris, tiesa, už tavąjį žemiškesnis. Dar galvoju, kad tokius truputį išprotautus eilėraščius poetui rašyti tiesiog būtina vietoje treniruotės, kai trūksta įkvėpimo (arba aš klystu). Nesu kategoriška, bet kai kuriems mūsų abiejų eilėraščiams trūksta kažin kokios aistros, jie pernelyg konstruktyvūs, architektūriški, šiek tiek kategoriškai hierarchiški. Kalbu, kaip paprastai, subjektyviai ir savikritiškai.