Mano pirštai – lyg tikri padaužos
Sliuogia gitaros nutekamaisiais vamzdžiais-
stygomis.
Toks menas – mokytis kantrybės.
ir net išgauti
Muziką.
Be atokvėpių, švilpukų ir dūmų
visa ši procedūra
veikiau atrodo panaši į dulkių šluostymą.
Kažkada pasirinkau gimti tokiais ilgais grakščiais pirštais
ir antspaudais – unikaliais (kažkam kone identiškais)
kaip ir kiekvieno
Gyvo šioje visatoje.
Putliom lūpom virpanti gitara
Basiems autobuso vairuotojo vaikams
Geriantiems sultis
Ir susisupusiems miegmaišiuose
besiklausantiems dainos...
-Alkanos Dūšios-
suvirpa krūtinėj...
Sliūkina pirštai-
Nebešėlsta
Nuilsę sukniumba į apsunkusias kišenes
Kodėl išeiti visad sunku?
Nemėgstamas darbas naudoti pirštus kitam tikslui-
Užverti duris
Užnugaryje
Ir pareikšti Užuojautą praeičiai
Veikiau jau eiti Atdarais, Atlapais, Alsuojančiais
koriDoriais,
nes nei tu, nei aš nežinom
ar tik jie nesusieina į prunkščiantį apskritimą
kai nukabinusi nosį kiūtinu lapkričio gatvėm.
2004 11 14