Pravertos orlaidės

Apsunkusios laukimu rankos.
Palikti vėjui draikyti plaukai.
Iš skiaučių, nubrizgintų laiko-
tavo akių forma.
Trys sidabrinės gyvatės-
ant mano bevardžio piršto.
Dieviška trejybė- kaip tik.
                        Nepermažai.
Su meile minkoma tešla.
Valgysim sekmadieninį ragaišį,
cukruotą kilnumu ir ištverme.
... Nebus tavęs šalia nei šiandien,
nei rytoj,
            nebuvo tavęs ir vakar.
Vienatvė be vienišumo klos lovą.
Spragsės lapkritis šalnos žavesį
ant palangių, po plikais beržais,
tarp mūro sienų, kur oro žvilgsnis
ir palikti draikyti vėjui plaukai.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Pravertos orlaidės...
      ... dvi rankos,
        du gležni pečiai
ir laisvės kuždenimai
prieš pakylant...
Saulei? Ne.
Dievybei,
      kur amžinybės užkaboriai.