Į vakarą Jobas nurimo, tik kartkartėmis pusbalsiu ištardavo vieną ir tą pačią frazę :
- Job tave po galais...
Netoliese gulėjo jau sustingusi gyvatė, kuri per savo kvailumą įkando Jobui, o tas, įsiučio pagautas, po to keturis kartus sumaitino jai savo sėklą. Atmerktose gyvatės akyse amžinai sustingo siaubas ir pavėluotas suvokimas, kad Jobo nuodai galingesni už bet kokį gyvatės įkandimą.
Senasis Testamentas, Jobo knyga