Kai tu mažas įkišai savo mažas kojas
Į didelio dviračio rėmą
Kai tu mažas išsitiest negalėdamas
Visas sulinkęs mynei
Vėjui palikęs užsėsti sėdynę
Nupirkau tau mažesnį
Ne ne – tokio mažo nenoriu - verkei
Atgal į didelį rėmą kaip į mūsų žvilgsnių sušildytus
Patalus veržeis
Savo mažosiomis kojomis į dangų lipai pasiskųsti
Gerai kad mažosiomis nes aš su savosiomis
Tave pavijau ir
Lyg Dievas su rykšte vidury dangaus
Prilupau niekam nematant iš žemės
Virš debesų galų
Gale geras tapai
Be kalbų kai sugrįžom ant mažojo sėdai
Pas draugus kurie varlę per šiaudą išpūtę laukė tavęs
Nustumti nuo kranto
Skubėjai