В к у с  г р е д у щ е г о  с н е г а

Kai smaragdiniais žodžiais nelauktai prabyla rytas
O alkstančią širdį maitinti bandai sienų šešėliais
Kai protingos mintys nusprendžia praeiti pro šalį
Ir ragaudamas sniegą su mylimu žmogum
Malšini savo savimeilės tvaiką ir
Pastebi –
(kad) Gyvenimas reikalauja kantrybės ir dėmesio
Lyg aguonų pienas…
Tada sniego skonis kažkuo primena
Duoną…