Kartais tik numirti pavėluojam,
giltinės užsisklendžia vartus.
- Grįžk, tiek to jau, - angelas numoja,
tramdo ašaras vaške lietus.
Meldėmės ne savo dievui, naiviai -
batsiuvys be batų, mes be užmaršties,
keičias, mirga amžini praeiviai,
skęstantiems į dangų, žemė išsities.
Veja lauk iš uosto. Neturėjom
metų dar pakankamai, kad žūt, irkluot..
Bet mane ekspromtu velnias pažadėjo -
pasigaut ir mirčiai atiduot.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2005-04-28 16:46
nekalbėk daugiau apie mirtį Kaiva, ji tavo lūpom netinka!
2004-11-08 10:00
ekspromtu atėję, ekspromtu išeina, vat
2004-11-05 13:37
ekspromtu pažadėjo - ekspromtu pamiršo, c'est la vie:(
2004-11-05 12:07
kas čia daugelis Lietuvoje vis apie mirtį? Mada nauja ar ką?
2004-11-04 20:49
nū ir nuotaikėlės
2004-11-03 18:33
tai gal aš ištaisysiu į "grįžk", "kad žūtume, irkluot". kaip manai? kažkaip čia...
2004-11-03 18:33
na jau ne.bandet cia priraizgyt kazkokiu tai mandrybiu ir nelabai sakyciau. mintis tokia gili, kad net nesimato.galima ir geriau, daug geriau.
2004-11-03 16:47
tegul dvesia grafomanai..:)
2004-11-03 14:10
Geras eilėraštis apie vėluojančius numirti, tarsi savotiškai apgaunančius mirtį, bet už tai pabaigoje velnias ekspromtu padarys savo darbą. Įdomiai.
2004-11-03 13:39
Angelas taip pat ekspromtu pasiuntė atgal....
2004-11-03 13:28
Labai aptogu baigti egzistencinį eilėraštį, programiškai pasaldintą tariama ironija, mirties motyvu, dargi dėkingai atsidūrusiu eilutės pabaigoje, kad surimuot galima būtų. O vaizdelis toks: eilutės nedarnios, motyvai vaikiškai naivūs, prisikėlusios iš numirusiųjų senos klišės (amžini praeiviai, mirties vartai, įdomi galimybė pavėluoti numirti). "Skęstantiems į dangų, žemė išsities" - tokie veidrodiniai apgręžimai liudija viso labo tekstų skaitymą. Chaimas čekina mikrofoną: Vienas, vienas.
2004-11-03 13:21
kraupokas....:)
2004-11-03 13:20
Daug gilios minties, laselis ironijos...Gal kai kas ir girdeta, bet darbas tikrai geras ///