Ant stalo dulkės ir smuiko styga,
Po stalu metras purvo į ilgį ir veidrodžio šukė…
Nelankyta, apgriuvus seniai ši troba,
Tiksliau – ši skylė, anksčiau troba buvus.
Sienos nublukę, išklypę langai,
(Pro kojas žiurkė prabėga)
Grindys išpuvę, kažkokie skarmalai
Kampe pusę amžiaus gal miega.
Virš galvos nelauktai subrazda siela.
Šeimininko ar šiaurinio vėjo?
Ir vėl į ausis įsiveržia tyla
Ir minčių sėklos prisėja.
Kiekvienas dalykas istoriją turi.
Turi istoriją smuiko styga.
Galiu atspėti rastų dulkių tūrį,
Bet istorijų – ne…