Būrėja

Šie metai man iš tiesų buvo nesėkmingi: žiemą sprogo radiatoriai, lūžo raktikaulis, moteris, kurią įsižiūrėjau, manęs nemyli, amžina pinigų stoka ir visokios kitos nesėkmės.
    Kartą  užėjo noras pažvelgti į savo ateitį – kokias šunybes dar man ruošia likimas. Nutariau apsilankyti pas būrėją.  Tikėjausi pamatysiąs tipišką čigonės išvaizdos moteriškę. Deja, apsirikau: būrėja buvo visai inteligentiška, nerėkavo, nešūkavo kaip eilinė stoties “varažytoja”.
- Korta žino viską, visą teisybę pasakys, - įtikinėjo ji.
    Prieš mane buvo atėjusios dvi jaunos damos ir jaudinosi,  sekė miklius būrėjos kortomis judesius.
- Aha, - pradėjo būrėja, jūs esate “čirvinė”…
- Aš irgi “čirvinis”, - neiškenčiau, pasigyriau, nes man
patiko ta” čirvinė”.
- Jūs - joks “čirvinis”, - ramiai paaiškino būrėja. - Jūs -
“gilinis”.
- Na, ir pasakėte! Jeigu aš būčiau “gilinis”, tai  turėčiau 
būti liesas kaip kryžius, o aš 120 kg  sveriu!
- Netrukdykite  dirbti, -  įspėjo  mane  likimo  aiškintoja. -
Jūs “gilinis” arba “kryžiaunas”, kaip jums labiau patinka. Gal jaunystėje ir buvote “čirvinis”, dabar visi požymiai rodo – “gilinis”.
- Gerai, - pagalvojau, - patylėsiu.
      Prasidėjo būrimo seansas. Tai man patikusiai “čirvinei” aiškiai sekėsi: be manęs, dar du vyrai pretendavo į jos širdį. Kaip vėliau supratau, ji buvo nelabai geidžiama nuotaka - neturtinga ir su vaiku. Bet tuos jos trūkumus puikiai kompensavo graži figūra ir naivus mėlynų akių žvilgsnis. Intrigų  ir nuotykių jos gyvenime buvo daug. Dabar jai reikės “paminti po kojomis” “gilinį”, kurį jį myli, nes per”gilinį”, kaip rodo gilių “dešimtkė”, - daug ašarų, o”devintkė”- daug išgėrimų. Jeigu jį nori būti laiminga ir turtinga, turi atkreipti dėmesį į “vyninį” arba “lapinį”. Tačiau jis jos vesti negali, nors “zvonkų” “dešimtkė” rodo jai didelius pinigus su juo. Jis “valdiškas” žmogus ir aprūpintų ją už valdiškus pinigus. Daug nemalonumų pridarys pletkininkė “lapinė”, kuria irgi  reikės” mindyti po kojomis “. Bet galutinis rezultatas bus puikus – viską sutvarkys “lapinis” žmogus su valdiškais  pinigais. Tik “čirvinei” vynų “dešimtkė” rodo kelionę…
      Pasitikinčius būrėjos žodžius palydėdavo nusistebėjimo šūksniai: “Žiūrėk – čia apie Andrių! ”, “Ar aš tau nesakiau -būk švelnesnė su Leonu! ”, Na, ir gyvatė ta Rasa! Atrodė naivi ožkelė, ir še tau! ”
    O būrėja tik ironiškai šypsojosi. “Čirvinės”  draugei “būgnavai” sekėsi blogiau. Prie jos trinasi kažkoks su munduru, bet jis jos nori tik lovos reikalams. Visą laiką šalimais stovi “čirvinis” vyras, bet jis neturi pinigų ir greitai neturės.
- Tai mano vyras, - pasakė pastaroji su nuoskauda.
Aš buvau pritrenktas būrėjos aiškiaregysčių. Tačiau man ji
nieko doro pasakyti  nesugebėjo. Aiškino,  kad man kortos nekrenta ir nėra čia ko tikėtis už kelis  litus. 
      Kai išėjau iš būrėjos, kelią man perbėgo juodas katinas. Pradėjau mindžikuoti vietoje. Lengviau atsidusau, kai prieš mane pravažiavo mašina, bet katinas iš krūmų vėl puolė man po kojom. Spyriau, nepataikiau ir neišlaikęs pusiausvyros  drėbiausi į dilgėles.
- Trauk  velniai, tą katiną, - pykau keldamasis iš dilgelių, -
geriau grįžęs namo pasižiūrėsiu į  horoskopą, ką jis man pasakys.
    Horoskopas rodė pinigus. Greta nupiešta ranka su JAV dolerių maišelių. Keista. Atrodo, giminių Amerikoje lyg neturiu, niekas potencialiai turtingas man neskolingas, o kas skolingas – tikrai neatiduos. O ir už šią humoreską dar negreit gausiu kelis litus.