Daugtaškių jūra

Daugtaškių jūroj neskęstu – įpratinai,
rožinės žuvys baksnoja nosiukėm,
vakaras šyla kišenėj. Lyg katinas
sliūkina saule tylus liūdesiukas...

Sliūkina, glaustosi, murkia – paglostyki,
pirštais sušiaušk nepaklusnų kailiuką,
dar apkabink... Liūdesėli, juk netiki
rožine jūra. Pro nerimo liuką

veržias banga, vilneles sudygsniavusi,
laižo valtelę, irklus pakutena,
plaukia – nuplaukia, delnų neragavusi,
vakaras bunda tarp daugtaškių. Gena

smiltys mintis, o paviršius – ne matinis,
rūkas atskriejęs sapnuoja mane,
tu nesirodai, neskęsti įpratinęs...
Et, gal tiek to. Liūdesėli, eime.