Neišniekink to kas gražu

Neatstumk mano žodžių prisilietimo.
Neišniekink dovanotos akimirkos.
Nutylėk tiesą - - - - - -
Skulptorės rankom
kalsiu iš bronzos tavo sielą,
išgalvodama tūkstančius smulkmenų.
Lipdysiu iš molio mielą šypseną.
Paklys pirštai gitaros stygose.
Lėtai
      leisiu eiti
                    link manęs,
pavirtusi švelnia lava,
kuri šildo tavo vienatvę.
Ateik, kad ir eilėmis pas mane.
Paliksiu sielos praviras kertes.
Tik tau vienam
                    lėtai
                          leisiu eiti
                                      link manęs.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Įterpkime į mūsų artumą,
kas tik mudviem svarbu...
Neišniekink to kas gražu...