Žodžiais nėščia
perkopiu pylimą,
kur įsisupus
į rudens sermėgą,
sušniokščia lyg orkanas
piktumų banga.
- - - - - - - - - - - - - - - - -
Kodėl, Dieve, reikia
duoti duonos abišalę,
kai apmėto
akmenų kruša?
Tapau granito skulptūra
su skausmo raukšle...
Juk ne to verta...
Tik šiltais žodžiais
buvau ir esu nėščia.
taigis, tokiu atsakingu metu, nesupratėlių minioj reikalinga ištvermė, arba ramybė, kai kiekvienan mestam akmeniui teatsispiria tik vidujis švelnumas...
neša tas eilius savo naštą iš minties ir jausmo. bet nedaugžodžiaujama. labai subtiliai, gražiai kalbi.
patiko, kad atsisukai į žodžio "nėščia" etimologiją.
Mano neprofesionaliu suvokimu - labai geras eilėraštis. Patiko ryškūs, aštrūs įvaizdžiai, gėrio ir blogio akistata ties simboliu pylimu.
Lyrinės herojės tragizmas - tame, kad už to pylimo (gynybinio?) įsitvirtinusi minia nenori priimti gėrio; jai duodi duoną - minia atsao akmenimis. Panašiaikaip su Jėzumi ant kryžiaus:"gelbėjai kitus tai dabar gelbėkis pats!". Taip, minia įsitvirtinusi už savo supilto gynybinio pylimo, tačiau minia nesuvokia, kad gina ne save, o savo pražūtį. Be tos gyvosios duonos, be to gėrio - jie pražus anksčiau ar vėliau.
Lyrinė herojė išsako tą pačią humanistinę, idealistinę poziciją, kurią okupacijos metais garsiai pareiškė Putinas: "Palaimos šviesą valandą/Ir juodu nesėkmės metu/Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam". Stovėdama prieš juodą, piktą minią herojė deklaruoja Humanizmą - ir laimi, nepaisant to, kad priversta dengtis, ginti šiltus žodžius granito skydu.
Eilėraštis puikus, vertas stotis vienon greton su Mykolaičio-Putino kūryba. Moraliai tik 5.