Rubinų kvartalas

Kažkur tarp šonkaulių
- ant uosto molų -
dar suspurda širdis
ir ištaškyto rašalo plaukai
kaip kašaloto plaučių oras
šaltyj sklaidos plūsta dangų
vis smelkiasi gilyn ir nesuvaldo rankų

pakaušyj sūkuriai užsimezga
ir veisias blusos utėlės -
ant jų geriausiai
kimba žuvys
et pasiutėlės
nespėjusios išneršti bučinių

pabrinksta lūpos
trokšta nuo slogų
be permainų verpetų
velenų
velnių
priputusių girtų
net nepastovi
remiasi į stulpą
griūva
nuo stogų naktinių traukinių
į šviežią purvą urvą pilną
geidulių aistrų

ir šachtas mėnesiui uždaro -
karantinas