Jo.lau.

Kaskart prilipęs prie mašinos stiklo ir
Spoksantis vidun mėnulis
Trikdo Joną Laumžirgį
Jis giliai kvėpuoja ir seka
Baltus brūkšnius suėdamus
Dygliuotų padangų

Mėnulis įsisiurbęs trinąsi į stiklą
Varto savo baltą akį
Bet neužsimerkia

Šį kartą
Jonas Laumžirgis šnopuoja
Įsikabiną vairan, lenkia
Kažkelintą žalią vabalą
(tamsoje visvien spalvų nematyti)
susigužią kamputy
Ar aš tau skolingas?
krūpteli
Ko nori? Valgyt?
Mano moters?
(tamsoje subilda makiažas)
Vaikų?
(bagažinėje rėmeliai)

Balta akis aplaižo sau blakstienas
Atsispiria ir nuplasnoja
Paskui save nuleidus sniego uždangą
Ir atsispaudus įšalu