Pasikrapštei galvą ir panagės pajuodo .
Kokios nešvarios tavo mintys .
Paskutinį kartą matau . Stebiu lyg avariją pro autobuso langą .
Apsimetu abejinga .
Tada palenki galvą ir iš jos lyg iš sklidinos taurės pliūpteli tamsus skystis . Teka per stalą . Vis srauniau . Abu jame murkdome rakas tarsi žaistume su smėliu . Iš įpročio . Abu .
Staiga tamsūs lašai krenta ant baltos suknelės nuo stalo lyg savižudžiai šoktų nuo skardžio . Atsipeikėju . Bėgu praustis . Ir bėgu…
O dėmė ant suknios plečiasi kaip ir kartėlis . Tarsi besiskleidžiantis parašiutas ar gėlės žiedas .Lyg nėštuolė devintam mėnesy , bet vis tiek bėgu…
Ir skubėdama stengiuos neišbarstyt obuolių iš nusivylimo pintinės . Padėsiu namuose ant lentynos . Kad prisimintų , jog net nesivijai . O bėgau…
2002 m. gruodis 17 d.