Paklydau

Prisėlina žvilgsnis, apuosto, nubėga –
ne man buvo skirtas. Ir aš jau ne čia,
dingau horizonte. Tarp pėdų ant sniego
ištirpo kažkas. Pasigedom? Slapčia

subyra monetos į upę – nekviestos,
už nugaros stovi kažkas. Bet ne Tu.
Nublunka paveikslas, šešėlio paliestas,
koridoriai tęsias – paklydau. Ratu

susisuka mintys ir tyliai užsnūsta,
nes delnas – ne Tavo. Ne ta šiluma.
Kažkas pavėluoja, kažkas nepaklūsta,
šalia atsidūsta kita tuštuma...

Užuolaidos žiūri, einu vėl pro šalį,
tie patys veidai. Net ir kaukės. Žinau –
užsitrenkia durys, kitaip jie negali.
Jie turi užtrenkt. Nesvarbu. Neprašau,

pagalbos nereikia. Tik ašaros slysta
į upę nekviestą. Nelyja, ir kas?
Šalin pasitraukiu, kad tik nepaslystų
tolyn nuskubėjęs netikras kažkas...

Kažkas sumeluoja, kažkas nesustoja,
kažkas nepraeina... Ir lieka šalia.
Su šypsena lūpose švelniai pamoja - 
žinau. Tai juk Tu. Su daina širdyje...