Šaukiu. Bet šiandien manęs negirdi. Niekas negirdi. Gal ne čia stoviu. Ar nelaiku sustojau? Aplinkui sodybos ir kukurūzų laukai. Juk čia kažkas gyvena. Tai kodėl jie negirdi? Aš noriu valgyti ir pavargau. Noriu miego.
Ir pakelės dulkės bus geras patalas. Kaip ten sako... „rytas už.... va... ą... pr.. rrr...“
Ryte pabudusi radau duonos riekę, kukurūzo burbuolę ir vandens. Nejau kažkas išgirdo? Mėlyna žydrynė žvelgė į mane. „Kieno tai akys? Kas tu?“
- Tu buvai labai pavargusi, kad galėtumei šaukti.
- Tai kaip tu išgirdai?
- Nežinau.
Sukaupiau paskutines jėgas, ir visas jas atidaviau duonos riekei. Priglaudžiau prie suskilusių lūpų. Sunku buvo ryti. Išdžiūvo gerklė. Neatgavau tiek jėgų, kad galėčiau pakelti ąsotį. O ašaros byrėjo. Jos nedžiūvo. Ne, ne dėl to, kad nepasiekiau vandens gurkšnio. Juk nereikėjo jokių pastangų, kad kažkas išgirstų. Tereikėjo laiku pasirinkti tinkamą kryžkelę, kur žengia pakeleivis.
puikus, per mažai įvertintas kūrinys. aš asmeniškai susijaudinau ir nubraukiau šykščią ašarėlę... rimtai, kartu su heroje verkiau,(nu, šniurkščiojau iš tikrųjų), kad vis gi yra pasaulyje gerrrrų, šnirpšt, žmoniųųų, žliumbt... nesišaipau, tikrai sugraudino.
jea. duokit minti apie koki jausma rasyti, ka nors sukurpsiu:) reik tik minties. nieks neateina galvon. nu bet gi aciu . vo toks koment tai jau sis tas.;)
tik nereikia paranojos, eastfacing. "sodina" turbūt dėl to, kad gal kablelį kokį ne ten padėjai. ar šiaip neįsiskaitė ar neskaitė visai, o pagal grafomanams būdingą apimtį nusprendė, kad čia taip pat eilinis šlamštas apie auksinį rudenėlį ar pan. greitomis perbėgus tekstą ir aptikus žodį "ašaros" -- taip pat staigiai galima nuspręsti: niekalas.
jei įdimu mano nuomonė, o tu žinai, nesu iš tų "giriančių", tai šis tavo darbelis iš visų ką esu tavo skaitęs, ko gero tobuliausias. nors ir trumpas, tačiau pakankamai raiškus ir rupus. tema gal kiek egzaltuota, tačiau tau pavyko neapsiseilėti ir ryžtingai papasakoti gana skausmingus dvasinius pergyvenimus. senas ironizuotojas, glūdintis manyje ragina sakyti it papūgai iškreipus balsą: "katarsis, čiagi katarsis"! bet pabūsiu sentimentaloku, geru antradienio ryto užtarėju. mano galva darbas labai geras. tik labai lauksiu (tikiuosi kiti taip pat), kad tokia nebloga maniera imtum rašyti ilgesnės apimties ir dar brandesnius kūrinius.