lietingam vakarui

Pabeldė į langą vakaras su lietumi.
Keista, bet vis dar kvepiantis viržiais ir medumi.
Sutemos iškedeno skraistę smilkstančio rūko,
Lietus stogais patrepsenęs, lyg siūlas-staiga nutrūko.
Šermukšnis, kažkoks susijaukęs, pamojo šakom,
Ir vėjas suskubo šaligatvius patamsėj šukuot.

Šūsnys lapų vijurkais prieblandoj sukas.
Ruduo, lapų auksą praūžęs, šlapias ir nusiplūkęs
Prisiglaudė prie namų, drėgnų nuvarvėjusios sienom,
Tarsi katinas juodas užsnūdo šaltoj mėnesienoj.
Nulijo lašais nematomais žibintų šviesa,
Naktis nuviliojo vakarą padvelkus vėsa.