Linutės Paslaptis

Linutė gulėjo savo minkštoje lovytėje ir glostė mažą meškiuką. Jis vadinosi Pūkius, nes buvo labai pūkuotas ir švelnus. Linutė labai mylėjo Pūkių ir kiekvieną vakarą nepamiršdavo jo apkabinti ir priglausti šalia.
- Pūkiau, ar žinai, kokią Paslaptį tau papasakosiu šiandien? – sukuždėjo mergaitė pūkuoton meškiuko ausytėn. Pūkius atrodė susidomėjęs, tad Linutė pradėjo jam pasakoti Paslaptį. Kiekvieną dieną savo mažoje širdelėje ji nešiodavo kokią nors Paslaptėlę, kuri ją šildė ir džiugino. Šį kartą Pūkiui ji pasakojo, kaip kartu su  mamyte kepė sausainėlius. Linutei nepaprastai patinka sausainėliai, o tuo labiau mamos kepti. Ir Pūkiui patinka. Ir mamytė tokia šauni, ji leido Linutei padėti kepti sausainėlius! Bet tegu Pūkius negalvoja, kad čia jau visa Paslaptis, ne, čia dar tik jos dalelė. Mat Linutė iš ryto į savo gražiąją kuprinėlę įsidėjo kelis sausainėlius, norėdama nunešti... Čia Linutė dar labiau palink prie meškučio ausies ir visai tyliai sukuždėjo: “Simukui”. Juk Pūkius žino Simuką, ar ne? Taip, Pūkius yra protingas meškiukas, jis viską žino. Linutei buvo drovu, bet ji ištiesė Simukui sausainėlius ir kažką pasakė, dabar net neatsimena. O Simukas taip dailiai dailiai raustelėjo ir pasakė “ačiū”. Labai gražiai pasakė.
    Linutė dar ilgai kuždėjo kažką meškučiui ausytėn, kol Pūkius užsimanė miegučio ir užsnūdo. O tada užsnūdo ir Linutė. Ji gera mergaitė, juk jei meškutis nori miegučio, reikia jam netrukdyti, ar ne taip?

***


    Ryte Linutę pažadino švelnus balsas, tariantis:
- Linute, kelkis, kad nepavėluotum.
Ne, vėluoti negalima, Linutė žino. Ji greitai atsikėlė, nusiprausė ir apsirengė savo žaliąją suknutę. Linutei ji labai patinka, tokia miela ir spalvota. Tada mamytė supynė kaseles, surišo žaliu kaspinu, Linutė papusryčiavo ir išėjo... Ne, neišėjo. Linutė dar nutipeno pabučiuoti Pūkiaus, kuris buvo ką tik atsibudęs. Pūkius norėjo eiti kartu į mokyklėlę, bet Linutę jam prisakė saugoti namučius, prižiūrėti tvarką. Pūkius sutiko, ir Linutė išėjo į mokyklėlę. Ten ją pasitiko jų mokytoja, labai maloni mergina. Linutė ją labai myli. Ir mokytoja pasakė, kad pamokų nebus, nes visi eis į muziejų. Linutei net širdelė suspurdo – į muziejų! O, kad Pūkius būtų ėjęs kartu.. Bet nieko, Linutė grįžus viską jam papasakos, kad meškutis būtų išsilavinęs – o, kokį žodį moka Linutė! – ir viską viską žinotų. O vakare Linutė jam papasakos Paslaptį – apie muziejų.
    Mergytės mintis nutraukė mokytoja, pasakiusi visiems sustoti po du ir gražiai eiti iki muziejaus, kuris yra gana toli. Linutė apsidairė aplink – Raselės niekur nesimatė. Ak taip, ji sakė Linutei, kad važiuos kartu su tėveliu į  didelį didelį miestą pas dantistą. Gaila, Raselė būtų mielai ėjusi kartu su ja į muziejų. Kol Linutė dairėsi, su kuo jai eiti kartu, prie mergaitės priėjo Simukas. Linutė tik išplėtė mėlynas kaip linai akeles ir nustebusi žiūrėjo. Bet po to prisiminė, kad taip elgtis nemandagu, ją mamytė mokė, todėl gražiai pasisveikino. O Simukas nepasisveikino, jis tik kažką sumurmėjo. Linutė neišgirdo, todėl paklausė, ką jis sakė, bet Simuko dėmesį patraukė mokytoja, sakanti: “Na, vaikučiai, eime! ” Tad Simukas tik nukaito ir paėmė Linutės rankelę, kad jie eitų kartu. Tai štai ką Simukas norėjo pasakyti! Linutė dabar suprato. Ir nepaprastai laiminga nuėjo takučiu į muziejų. Ji būtinai būtinai viską papasakos Pūkiui. Papasakos nuostabią Paslaptį, kokios net Pūkius dar negirdėjęs...

***