Dabar, kai valgau tavo šokoladą,
kai nebeloja šuo, prie vartų pasitikęs,
už klasiškai patrumpintos gyvatvorės
patogiai įsitaisius vakaro šešėliui,
girdžiu alsuojant sūrią jachtą
užplaukusią ant vario seklumos
ir švelnūs įlankos vardai
man tingų rojų žada