Šešėlių šokis

Mieguistomis liepų pašvaistėmis
Vakaras dūzgia apsunkęs
Ir lyja medumi ant avilio lakos.
Skardena disonansais karvių choras
kai gaspadinės klaupias išdidžiai
lyg vakarinei maldai,
o baltos pieno čiurkšlės byra saujomis.
Šešėlis seno sodo pakrašty išsprūsta
begarsis juodas aitvaras
Mėnulio veidrodžiu įrėmintas
Aplinkui svirtį šėlsta.
Prie ežero senolė drobę migdo
Rasotus patalus jai kloja pievos
skiautiny gėlėtam:
Užmik - miegok balta.
Iš šulinio vanduo į pirtį skubinas
ir šoka tuoj atgal garu pavirtęs,
už durų girdis vantų sutartinė:
"Šešta diena, sekmą šventa,
šešta diena, sekmą šventa".
O lentos šešios,
nepažinusios dar pjūklo ir vinies,
prie svirno ilsisi ir laukia.

Lipnus apsunkęs vakaras
Į sapną lyja medumi pelyno.