Eilėraštis ne vietoj ir nelabai laiku

Aš visada buvau ne ta,
Kuri išbaido vaiduoklius iš proto.
Aš visad gyvenau su jais vienam sapne
Ir vynu vaišinau – kaip draugiškai atrodo.

Aš visada buvau ne ta,
Kuri mokėjo meilę žaisti,
Per greit atversdavau kortas,
Ir širdį šluodavau lyg paskutinio cento.

Aš visada buvau ne ta.
Ne vietoj ir net nelabai laiku,
Ir su maldom ne tom,
Ir klystkeliais ne tais...

Bet aš visad buvau viena,
Metalu į savo kryžių įkalta.
Išėjusi taip pat viena, tačiau ne savo vietoj,
Ir, aišku, ne savu laiku.