Migruojančių žodžių metas

Tegul galvosiu
apie tave labai gerai:
kasdien minčių lauke
palesinsiu žodžius švelniausius,
pati sėdėsiu atokiau,
kad jų  neišbaidyčiau…
Tegul nebežinosiu,
kad nebegieda amžinai
net sužieduoti pažadai,
pavirtę peržydėjusioj pievoj kūnu…
_ _ _ _ _

Dabar esu
žiūrinti į mėnulį moteris,
po saulėgrįžos jovaru plunksnas
praskrendančių žodžių gaudanti.
Toks metas dabar-
tylos…