Ne išdidi aš. Neklaidink lemties
Tik apsiginti tenka gan dažnai,
Puikybės labirintuose išties
Ne vien tik geradariai aitvarai.
Vieniems kalta, kitiems nesuprasta,
Kažkas iškeikė, o kažkas paspyrė,
Kažkas sušuko, kad nesu sava,
O tik įjunkusi šeimon vagilė.
Nors neėmiau iš nieko. Net veltui
Dalinamu nepasidalinau,
O kiek aistrų klaidingų pakeliui
Į laimę svetimą pasitikau.
Ir išlydėjau nepaliesdama.
Tegul suranda savo laimės giją
Aš nebuvau godi, aš nebuvau kalta,
Aš nebuvau įjunkusi vagilė.
Ne išdidi aš. Neklaidink lemties...