Sudegsiu

Kai paskutinė žvaigždė užges danguje,
Kai saulė jūroje nuskęs ir daugiau nebepakils...
Užsisklesiu aš savo viduje,
Ir tyliai lauksiu kol nebylios,
Beprasmės sienos prabils.

Kai viskas aplinkui nyksta,
Aš tapsiu pilka tuštuma.
Žinau, nesuprasiu kas vyksta,
Nes samonę paglemš niūri giluma.
Visur juodas pasaulis,
Juodos svajonės.
Sužeisti kūnai krinta žemyn,
Girdėti jų dejonės.

Nelieskit manęs!
Aš juk žmogus, o ne gyvūnas...
Nelieskit manęs!
Aš nesu viską griaunantis siaubūnas.
Aš bėgsiu i sapną...
Skubėsiu tolyn.
Pamiršiu aš šviesą ir klimpsiu gilyn.

Netraukit, nereikia...
Aš lašas tamsos.
Išnykit, pradinkit,
Man reikia tylos!
Pamirškit, nekęskit,
Bijau aš tiesos.
Suminkit, užkaskit,
Kad nematyčiau šviesos...

Pavirsiu į nieką,
Pakilsiu aukštai.
Sudegsiu aš saulėj...
Ten juk mano namai.