Indėnė Amsterdame

Roterdamas - vienas didžiausių uostamiesčių pasaulyje. Kosmopotilinis miestas, kur į Europą įsiskverbusi azijiečių kultūra. Turkiškos užeigos, parduotuvėlės pietiniame miesto kvartale pabirusios it žirniai po močiutės ąslą. Tuo tarpu Amsterdamas nusagstytas daugiau itališkų emigrantų picerijomis. Sostinės naktinis gyvenimas čia ūžia iki aušros. Netoliese Demo aikštės esančiame bare, malšinome troškulį ir stūmėme laiką. Traukinys atgal į Roterdamą išvažiuos tik paryčiais, taigi, laiko turime marias. Sėdėjau priešais jauną moterį, kuri iš karto patraukė it magnetas mano dėmesį. Prietema netrukdė žavėtis dieviška nepažįstamąja, jos putliomis lūpomis, iki juosmens juodais lyg anglis plaukais. Tarp plonučių, ilgų pirštų ruseno cigaretė. Atkreipiau dėmesį į jos migdolinės formos nagus, kurie blizgėjo nulakuoti kremo spalva. Subtilus skonis. O kaip grakščiai, lėtu judesiu ji užgesino nuorūką į peleninę. Pailgas veido ovalas, kampuoti žandikauliai, lazdyno riešutų rudumo akys, kurios susiaurėjusios išdavė moterį esant indėnę. Barmenas priėjo prie žavingosios geltonodės ir paleidęs į ją šypseną, mandagiai pasiteiravo:
- Gal dar ko nors pageidausite, ledi?
- Dar bakardi-kolos, prašau, - ledine išraiška pasakė indėnė ir kažkodėl prisiminiau vaikystėje matytą filmą „Sniego karalienė“.
- Ko tu taip skvarbiai žiūri į šią moterį? - paklausė mano bendrakeleivė.
- Ji dieviškai tobula. Dabar puikiai suprantu vargšus vyrus, kurie pameta galvą dėl išorinio moters žavesio, - atsakiau.
Neaukšto ūgio turkas, priėjęs kažką meilei pakuždėjo indėnei, ir netrukus jie jau šoko lėtą šokį. Nepadoriai aptempta juoda suknutė išryškino moteriškas linijas, liekną liemenį. Pro atvirą iškirptę veržėsi jaunos, dailios krūtys, vos uždengdamos spenelius.
- Tai laisvo elgesio kekšė, - nukirto, tarsi kirviu rastą, draugė.
- Žinau pati, tačiau tai netrukdo man žavėtis tuo, ką motina gamta jai davė. Kokia ji gracinga, o kaip dailiai siūbuoja į šonus klubais, bešokdama. Kodėl ji nepasirinko foto modelio karjeros?
- Taigi, pietietis vyras jau užkaito nuo jos. Visas raudonas, o galvą pridėjęs prie jos apnuogintos krūtinės.
Po šokio indėnė prisėdo prie alum nukrauto staliuko. Turkas plačiu rankos mostu pakvietė barmeną, ir geltonodės rankose štai taurė su kokteiliu.
Neužilgo porelė pakilo link išėjimo. Vyriškis galantiškai atidarė duris ir pirmas praleido damą į priekį.
- Ko gero ji ne pigi?, - samprotavo draugė.
- Man tai nerūpi, - atsakiau ir dar užsisakiau apelsinų sulčių, kurios čia tokios gardžios. Buvom bepradedančios su drauge nuobodžiauti, kai baro durys prasivėrė ir į vidų įvirto atsisagsčiusiais, baltais marškiniais ir nukarusiu juodu kaklaraiščiu tas pats turkas. Juodi gauruoti krūtinės plaukai šokiravo baro lankytojus. Visi nedviprasmiškai juokėsi. Vos atgaudamas kvapą, turkas emocionaliai šūktelėjo barmenui:
- Vodkos, prašau su ledu. Dvigubą.
- Ko taip greitai sugrįžai, drauguži? Maniau ilga ir maloni naktis tavęs laukia?, - šaipėsi atvirai barmenas.
- Žmogau, apie kokius malonumus pliauški? Vos tik pradėjau ją nurenginėti mane stabas ištiko.
Turkas keliais maukais ištuštino vodkos stiklą ir ėmė sagstytis drebančiomis rankomis marškinių sagutes, postringaudamas:
- Karamba! Išsigandęs net nespėjau apsirengti padoriai.
Barmenas kvatojo pilna krūtine:
-Tai tau ir meilės naktis.
- Kokia ten meilė, žmogau! Ji - vyras!!! Supranti? Vyras!