Tai, kurios nėra

Tas rytas, kai atbėgtum tekina,
Apkaišytas sruogom spindulių,
Nuspalvintų man vienišas dienas
Ir vėl aš tapčiau jaunu mėnuliu.

Akis pridengusi medūzos vualiu,
Artyn priėjusi iš pasalų,
Man garbanas paverstum degančiu malūnėliu,
Įteiktum puokštę muilo burbulų.

Abudu išsiilgę malonaus jazminų kvapo
Užkoptumėm apleisto sodo siena,
Kurio dvasia - išsižadanti sapno,
Bebūdraujanti atvertom gėlių blakstienom.

Ar vėjas pus smarkus, ar dargana,
Aš lauksiu, kol jis giedras atrisnos -
Tas rytas. Kai atbėgtum tekina,
Mano širdin įneštum geltonos...