Lietuvaitės plaukuosna įsisegusios
Ramunės žiedą-
Žaidžia su vėju.
Ilgos, trumpos smilgos
Kutena padelius,
Saulutė kažkur
Prie Nemuno vingio
Bučiuoja, glamonėja
Ilgus plaukus.
Rugiagėlės išdidžiai
Galvas kelia,
Nori būt matomos.
Šiluma alsuoja
Kvepiantis miškas.
Baravykas po krevo lapu
Pasitaiso kepuraitę,
Nuo koto
Nusipurena eglišakius.
------
Laukai kvėpuoja
Dangaus žydryne.
Už lietuvaitę, Paparacę. Tavo eiliuose ima vyrauti vertikalioji projekcija. Ir gerai, kad ji prasideda žemėje. Smagu, kad ir lietuvaitės pasiekiamos. Net ir horizontaliose projekcijose. Už projekciją sankryžas!
na, jūs kaip sau norit, o man patiko. patiko eiliuje išreikštas jausmas, eilius toks.. na, gyvas, pasakyčiau. skaitai ir jauti kažką. o kai tas kažkas yra ramybė ir šiluma, rudens šiluma, kai saulės spinduliai tiap maloniai glosto, tai išvis šaunu. atvirkščias variantas man nelabai, nes čia kaip tik, tos dvi paskutinės eilutės maždaug viską apibendrina, užbaiga, kai keliaujant nuo baravyko prie rugiagėlės pasiekiamas dangus. Lietuvaitės įvaizdis irgi daug pridėjo prie bendro įspūdžio, o jau ko vertas 'plaukuosna'. asmeniškai man šitas eilius labai patiko. tai va :)
nu tikrai - jokios. cia jau ne tik mergaites, bet ir moterys nepades..cia toks eilerastis, kai kuria nori puse guldyk, vis viena tas pats gaunas.
O autoriaus atsiprasau, kad drisau aukstyn kojom apversti,
tema manęs nejaudina, įvaizdžiai ne patys išradingiausi-toks neutralus gamtos stebėjimas. Tik prie ko čia tada lietuvaitės? Skaisti mergelė-vaidilutė-ilgakasė lietuvaitė jau ir taip atsibodus iš mūsų klasikų kūrybos, gal kiek per vėlu ją,kaip vertybių įsikūnijimą, vaizduoti...
ne klaidos ir kita nesvarbu, zmogus stengiesi..., bet nezinau, kazkaip net nezinau kaip pavadinti, norejai grazaus silto, o gavosi kazkas vidutinio... (.)