Valpurgijos nakties garsai
išgąsdino šėtoną -
jis dangų uzurpavo
ir pasislėpęs tykiai
Paraštes stebėdamas
dejavo …
O ten!
Dundėjo
kraupiai
stygos
…pianino…
arfa skambančios
kvatojo
sudegusi buveinė
pragaru
pavirtus…
O naktį pilnaties
Kažkas vis rėkė:
- Namo nenorim!
- Nenorime namo!
Ir tamsoje -
O-je! - (be žvakių)
klykė
ir barstė pelenus…
O degantys laužai
grasino nebyliai
žarijom
įdagus išdegint
visiems
šalia sėdėjusiems…
Kažkas vis rėkė
vėl
ir vėl…
- Namo nenorim!
- Nenorime namo!
Supleškinsim ir tai,
kas liko…
------------------------
Jus netikit?
Paklauskite “Alstano”!
Nepatvirtins…
Jis pats visus
išmokė
groti…
… pianinu…
sudegusiais
klavišais…