Kadaise buvo septyniolika

Kadaise buvo septyniolika-
dabar galva žila.
O praradimai vis tie patys-
ech- na ir durna diena…

Kadaise mamos nemiegojo,
skaistybę saugojo dukrų.
Dabar jos pačios  dar zylioja
ir dūksta ligi paryčių…

Kadais bijojo dievo piršto
ir poteriavo naktimis.
Dabar šėtonai ant jų širsta,
kad varsto pragaro duris.

Ir šaipos, erzina nabagus
ir siunčia bučinius paštu,
įkyriai  zyzia lyg muselės
ir įklampina lig ausų.

Ir pačios dar doras vaidina,
o vyno taurė sklidina
kantrybę bando ir nokina
ir virsta pragaro kančia…

Kadaise buvo septyniolika-
dabar galva žila,
o praradimai vis tie patys-
ech- na ir durna …