Dekadansas Ateičiai

(Ant gyvenimo ugnim alsuojančios drobės
Tirpsta skaidrus prisiminimų ledas.
Ir atgaivina simbolius senus,
Ir tampa praeitis naujos dienos pradžia.)


Jau išprotėjo senas klounas praeities šiukšlyne,
Gegutė užsikirto ties dienovidžio riba.
Ir tykšta rašalas ant popieriaus negyvo,
Berėkdamas: "Naujos dienos pradžia".

Iš miego bunda sudūlėję siluetai,
Mėnulio pjautuvo pagražintais veidais.
Sonetų eilėse raudojantys Makbetai
Naktimis juokias išprotėjusiais balsais.

Blakstienom užriestom bemirksinčios gazelės,
Šilkinėm drapanom, margais papuošalais,
Beslepiančios tuštybę made-moiseles
Vilioja užmaršties aksomo bučiniais.

Beblėstančių aistrų nuvytęs amžiau!
Šiurkšti glamonė kurtizanės, praeitie!
Dar vieną puslapį raukšlėta ranka glamžo,
Mano mieloji laiko prieše užmarštie!


(Tekančio laiko vitražuos sustingusių sielų figūros,
Paskutinis dulkių sluoksnis prieš brėkštančią aušrą,
Ikyrus musės zvimbimas paausiuose,
Palydintis skrendančio angelo šešėlį.)