Svarbi diena

Kai saulė plazdeno auksiniais sparniukais
ir juokės kaitra tarp gėlyno dailaus,
pravėrė vartus nuovokus skruzdėliukas
ir tyliai išsmuko iš rūmų. Pagaus

mažytį ir liauną žolytės stiebelį,
pakils atsargiai ir lengvai lyg liftu
ir leisis į kupiną nuotykių šalį, -
taip tarė jis sau. Ir ties upės krantu

pamatė mane - jaukiai glostančią rytą,
suskliaudusį ilgas pūkuotas ausis,
balutės kieme strikinėjo - juk lyta!
Ir klevo lapelis tan maudės. Klausys,

ką sako jam mažas žavus skruzdėliukas
ir plauks jie per jūrą link kranto abu,
stropusis narsuolis iškiš tik nosiuką
ir leisis link upės, jam sakė -  skubu!

Pašauks jis mane balseliu sidabriniu
ir tyliai tyliausiai kai ką pašnibždės,
keliausime dviese mes žadint kaimynų,
svarbi juk diena! Tik ar ežeras spės

paveikslą dangaus nutapyti nuostabų?
O mes, ar suspėsim iškepti pyragą?
Ir sveikinsim dangų - gimimo diena
atėjo. O jūs? Ar pasveikinot, a?