2004.02.07    7.45

Iš nepabaigtos meilės poemos
Pabėgo dvi chrizantemos,
Paliko rausvą erškėtį
Prie tuščio lapo gedėti.

Klajojo eilėraščių pievom,
Skrido per epą žvaigždėtą,
Ir nuplaukė tiesiai pas dievą -
Meilės poemos poetą.

-Priimk mus atgal ir nepyki-
prašė, maldavo klajoklės.
-Atleisk, kad nuvylėm šį sykį.
Poetas nei pyko, nei širdo,
Tik “brūkšt”, ir “aklos žibuoklės”
Iš “dviejų chrizantemų” pavirto.