Ryto belaukiant

Riešutinėm lūpom dangų nubučiuosim,
garbanom kaštonų tūpsim tarp žiedų,
pakutensim vėją, draugiškai pamosim
ir nusiųsim saulei vaisinių ledų,

nosiukes iškėlę, skuosim juokint ryto,
slėpsimės braškyne, kol jis mus suras,
rankom susikibę, uosim nepavytą
neragautą aušrą. Į rasos skaras

įsisupsim jaukiai, plaukus padabinę
spinduliais žvaigždžių, sapnuojančių miškus,
šypseną spalvotą ežerui nupynę
nušuoliuosim pievon - tiesiai pas draugus,

su drugeliais siausim, šoksim šokį fėjų,
pasakom nuausim žiedlapius gėlių,
upelius paglostę, mokysim, kaip sėja
skambų skambų juoką tarp šiltų delnų,

o tada - tik tyliai, tykinsim per žolę
akeles išplėtę, kantriai kantriai lauksim,
kol pakils saulutė. Nuoširdžiai ir uoliai
kels galvelę mažą mūs' pasėtas džiaugsmas...