***

aš žinojau, kad taip bus:
bebrai sujaukė namus.
oi! aš dar kažką girdžiu.
čia tuojau kažkas nugrius.

* * *

dovanojo tau arkliuką,
eržiliuką, ne poniuką.
ėdė šieną jis tvarte,
fleitą rado aptvare.
greit nusprendė nesikišti,
hobį rado dar geresnį-
imti ir morkas išknisti.
ypač jam labai patiko
joti tiesiai per lysves,
klausinėti gerveles:
„lėkti tiesiai į miškus? “.
mėgo žirgas palakstyti,
neturėjo jis brolyčių.
o jam tai ne problema-
puikiai sekės jam vienam.
rąstus tempė jis lengvai.
saugojo jį net miškai.
štai jau jis pas mus atjoja.
tiktai spėk tu pasitraukti.
užlėks žirgelis ant tavęs!

* * *

ūžia miškas, paukščiai čiulba,
vėl graži bus ši diena.
zuikiai laksto vėl po peivą,
žiogas čirpia smuikeliu...