Nupasakojai kelią paukščiams,
Lydėdamas juos akimis,
O jie už žūtbūtinį norą veikti patys
Pasuko iš kairės,
Už kampo –
Nuskrido liūčiai į nasrus.
Akli vienveidžiai plunksnų kamuoliai
Blaškosi stumdomi negailestingų rankų,
Blakstienomis sulipę gailiai verkia.
Pasimetė pramirkusiuose labirintuose,
Pametę kelią dėl takelio.
Kai pasibaigs lietus,
Nuplaunantis pėdas į dangų
Galbūt sugrįš saulėlydžio nematę
Vyrai su sparnais
Ir moterys apglėbusios pasaulį giesmemis.
***
Dangus mozaikas debesims dėlioja,
Su dailininko atvazdu pirštus tepliojas –
Marga – prisiminimui.


Veidrodis















