Odisėja1

Patalpinkit
smėlio saują
palei širdį,
ir išdidumą
kojomis sutrypkit,
kad žmogus,
tas pats artojas,
meisteris,
kirpėjas,
tiesiog draugas
egzistuot nustotų.

Išplaukit
galvą mintim
apie Dievą,
tada pakeiskit rūbus
į bangas ledines
ir pasikliaukit
likimu-
jie nieko nenuvylė.