Suabejojimas

Ką sapnavai
Paklausi
Mano angele
Švelnumo

Nusišypsau
Ir tyliai
Atsakau

Nakties sapnai
Nelankė mano rūmo
Aš naktį šią
Tavam glėby
Tirpau

Tavieji bučiniai
Klajūnai
Lakstė kūnu
Glamonės tirpdė
Nerimą širdies
Apsvaigęs nuo aistros
O gal švelnumo
Aš užmiršau vaisius
Karčius būties

Vėliau jau įdienojus
Pats paklausiu
Ar sapnavau
Praėjusiom naktim

Tyla
Ir nežinia
Bet naiviai
Lauksiu
Nakties
Sparnuotos
Nešančios
Ugnin