Pasaulis po stalu

Po senu stalu berniukas
Stato pasaulį

Iš manų kruopų.

Dryžuotos stalo kojos-
Balta ir juoda.
Ar balta ir balta.
Berniuko- tik juodos-
„Mama, aš nesiprausiu! ”
Vis stato.

Į vieną pusę pažėrė
Močiutės kiemą.
Į kitą- draugo vardą.
Atsargiai takelį išbarstė...

Toks mažas pasaulis.

Pro šalį katė,
Irgi dryžuota (juodais ir juodais dryžiais),
Prabėgo.
Norėjo tik dangų
Virš berniuko pasaulio pamatyt.
Ir tyčia berniuko pasaulį užkliudė.

Subyrėjo.

O stalą- į sendaikčių turgų
Už bausmę- ko
Pasaulio nesaugo?