Degiau

Iki baltumo
įkaitusi
ant akmens
suliepsnojau.
Ilgai degiau.
Save Gabijai
paaukojau.
Leidau jai
pasmaugti mane.
Į žarijas subyrėjau.
Paskutinįkart
atsidusus kaitra
savo pelenus
jai atnašauju.
Fenikso nenoriu sparnų.
Gimti iš naujo?
Nenoriu šio karsto.
Pasilaidosiu vėjy verčiau,
kad kas kartą
prošal skriedama
tau plaukus suvėlus
palikčiau ilgėtis
pamirštų valandų.