Dangoraižių eros (XXII a.) darbuotojo vienos dienos aprašymas

Ankstyvas priešdienis

  Pakirdau anksti ryte. Tyliai atsikėliau ir nuėjau ruoštis pusryčių. Buvo labai tamsu, nes pas mus ne poliarinės naktys. Kaip visuomet darbo dieną ruošiausi smulkintą valgį. Tamsoje pasiėmiau keletą produktų. Maisto gaminimas labai paprastas. Tereikia pasiimti kelis produktus ir peiliu viską susmulkinti, ir sumaišyti. Šiandien nusprendžiau jį išsikepti. Pasiėmiau keptuvę ir dvylika kiaušinių. Šešis kiaušinius užpyliau ant keptuvės dugno. Tada sudėjau visą smulkinį, o ant viršaus uždėjau kitus šešis kiaušinius. Kepant kažkas suskystėjo, todėl kiaušinienę teko apversti. Senu papratimu keptuvę švystelėjau į orą ir jau pasiruošiau vartenos pagavimui, bet ji nenusileido. Pradėjau jos ieškoti. Apžiūrėjau visas spinteles ir lubas šalia keptuvės, bet neradau. Pasirodo, kad toji vartena gulėjo ant grindų po stalu. Maistą ištraukiau ir porą keptų kiaušinių suvalgiau. Visą kitą palikau namiškiams, kurių jau kokius metus menačiau, nes dirbau dvidešimt dvi valandas per parą. Toks jau mano darbdavys. Jis mano, kad miegojimas yra tuščias laiko švaistymas.

    Vėlyvas priešdienis

  Pradėjau ruoštis į darbą. Susirinkau iš namų, kai kurias šmutkes ir išėjau. Lipimas iš penkiasdešimto aukšto paprastai trukdavo pusvalandį. Gerai, kad mano darbas stovėjo visai šalia mano namų. Išėjau į lauką ir pasukau į darbovietę. Vėl teko lipti į penkiasdešimtą aukštą. Ten pairodė šefas ir padavė mano kabineto raktelius. Atsirakinau duris ir iš kabineto pasiėmiau porą šluotų, kibirą vandens ir tris pašluostes.
 
          Diena
 
  Užlipau ant stogo. Susiradau keltuvą vakarinėje pastato dalyje. Į jį įlipau ir pradėjau leistis žemyn. Kai gerai mačiau langus, pamirkiau pašluostę vandenyje ir ėmiausi darbo. Ploviau langus. Ištisas tris valandas ploviau, šveičiau, tryniau paukščių apdergtus langus.

            Ankstyvas vakaras

  Baisiai išalkau. Trisdešimt šeštame aukšte buvo valgykla. Aš per langą ten įsiropščiau ko nors užvalgyti. Kadangi dirbau šiame pastate, tai maistą gaudavau nemokamai. Išsirinkau pora kalakuto kojų. Jas man atnešė gerai apskrudusias. Vieną koją suvalgiau, o kitą pasiėmiau į ranką ir išlipau per langą atgal ant keltuvo. Toliau ploviau langus. Dvidešimt devintame aukšte koją (kalakuto) atidaviau šuniui. Jis visada manęs laukdavo nuo to laiko, kai pradėjau čia dirbti. Tai buvo seniai.

            Vėlyvas vakaras

  Nusileidau į dvidešimt šeštą aukštą. Jis visas buvo paskirtas tualetams. Čia aš įlipau per langą ir į vieną iš tualetų įėjau. Kai atlikau reikalą ir nuleidau vandenį, pasigirdo ausį rėžiantis ūžimas. Ploviausi rankas. Kažkas akį rėžiančiai švytėjo. Tai tebuvo muilas. Bet toks baltas, kad net labai siaubingai akį rėžė. Išėjau iš tualeto suraižytom ausim ir akim. Vėl lipau per langą ant keltuvo. Dvidešimt ketvirtame aukšte reikėjo persėsti į kitą keltuvą. Pirmiausiai ten permečiau savo dvi šluotas. Viena nukrito žemyn. Tada mečiau pašluostes. Iš trijų liko tik viena. Galiausiai permečiau kibirą vandens. Pusė jo išsiliejo. Bet tiek užteko langų plovimui.

                Naktis

  Aš jau Dvyliktame aukšte. Ten per langą mačiau kaip vienas iš darbuotojų ima kyšį. Ir aišku tada mane pastebėjo, bet apsimečiau, kad įnirtingai apžiūrinėju dėmę ant lango. Jie tą suprato ir nebekreipė dėmesio.

              Vėlyva naktis

  Na štai ir aš baigiau darbą. Dabar lėtai kylu aukštyn. Vėl peršoku ant kito keltuvo (Vanduo išsilaisto, pametu šluotą ir pašluostę). Užkylu ant stogo ir ramiai nusileidžiu laiptais į penkiasdešimtą aukštą. Atsirakinu kabineto duris ir pasidedu kibirą. Rytoj prasideda mano atostogos, todėl po ilgo nesimatymo aš vėl pamatysiu savo šeimą.