Sunki našta

Kaip žvirbliai ant laidų sutūpę
sėdime autobusų stotelėje,
kiekvienas savojo laukdami.
Tamsoj,
cukraus pudra pabyra snaigės
iškišu liežuvį,
bandydama patenkinti savo troškulį.
Žibintais nusagstyta gatvė
nusineša su savimi vis daugiau veidų.
Šalia manęs girtuoklis
ima nerimastingai knarkti,
kaip pakirstas mūšyje karys,
ir lyg Pizos bokštas link manęs svirti.
Sunki našta,
o gatvių žibintai taip vilioja -
gal pareisiu namo pėstute,
prostitute.



(kartu su vartotoju Vanduo)