kelionės baigiasi uostuose

kelionės baigiasi uostuose
čia ir miršta
lyg žuvys – pilvais į dangų
ne į dangų jų maldos
gličiais pažaliavusiais poliais
ropščias kelioninės sielos
į ašmenis į gyvenimą tverias
ir slysta į dugno gniaužtus
pavargę skenduoliai
kepurės išplaukia paviršiun
iš jų atpažįstu kryžkeles
kuriose nebeliko
nei pusryčiautojų nei žemėlapių
tik vėjas lyg pėdsekys
viską atmena – moliu ir medumi
antspauduoja akiduobes
ir plunksnos krebždesiu
istorijos vadovėlį kryžiuoja

kelionės baigiasi uostuose
mes dar nesibaigiam –
paflirtuosim su švyturiu
ir eisim žiūrėti nuo tilto –
prieš iškeliaujant reikia
įsižiūrėti į atspindžius –  įsiminti
ir jais iškloti
                  kelionmaišio dugną