Mano draugas Joris įsistatė žalią linzę

Mano draugas Joris šiandien atėjo į mokyklą į kairę akį įsistatęs žalią linzę. Pamačiau jį apžiūrinėjantį mokyklinę garbės lentą. Ir ką matai čia, Jori, - paklausiau . Bakstelėjo pirštu į Virgos, mūsų klasės seniūnės, nuotrauką. Įsimylėjai, ar ką?. Joris nuvedė pirštu į Jolantos nuotrauką, paskui pažvelgė į mane. Jori, kas tau, - iš karto atkreipiau dėmesį į jo skirtingų spalvų akis.
Joris, neatsakęs į mano klausimą, užsimerkė ir taip stovėjo. Jori, kas tau, -dar sykį paklausiau. Joris stovėjo. Užsimerkęs . Palikau jį. Nuėjęs į klasę, paėmiau mokytojo lazdą. Grįžau. Joris stovėjo kaip paliktas. Imk lazdą, Jori. Imk lazdą ir eik, -įbrukau jam į ranką. Kaip neregys Joris pastukseno į grindinį ir žengė pirmą žingsnį.
Antrą, trečią – taip ėjo koridoriumi. Kiti mokiniai išsižioję spoksojo ir nesuprato, kas čia vyksta. JORIO AKY ŽALIA LINZĖ, sušukau. Visi mokiniai puolė ant žemės, rankomis užsidengė galvas. Taip gulėjo. O Joris stukseno į grindinį. Kaip laikrodinis mechanizmas prieš sprogstant bombai. Dar kažkiek laiko pastukseno, paskui atmerkė kairę akį su žalia linze. Surado mane ir ištarė – TAIP. Aš supratau- jis įsimylėjo! Tik dar nežinojau kurią-  Virgą ar Jolantą.