::::::::::::::::::::::::::::::::::

Paprastas kaip mano žalias šalikas
Juodo sniego ausy įsisukes pilktelėjęs
Dangus bet visvien kas nors atsisuka
Viršun ir šaukia O žiūrėk na ir žiūriu
Lyg malunsparnį pirmą kart pirmadienį
Matyčiau o gal paskutinį
pjuvenos byra iš nudrožto skliauto
po kojom sangulauja visvien kažkuo
pažeisdamos moralinį vakaro veidą
bet argi ne tas pats kur stiklainiai
pigiausiai po du penkiasdešimt
ma ji velnias
galima net po du aštuonesdešimt
ar keturis ko nors kito paraudusion rankon
ko nors norėsit kaip butu paprasta
kaip batą į kišenę įsidėt
taip to pirmo, kurio nemoku ištart
norėsiu susipilt į rankovę ir išeit