Prie gęstančios žvakės

Atsiklaupė lyg maldai,
Lyg norėdami pabučiuoti vėjus.
Tačiau tik susikibo už rankų
Ir  nuleido galvas. . .

Pasirodė geltonas kateris
Su žilasparniais akrobatais.
O už vairo sėdėjo šlapias nuo prakaito
Gelžbetoninio bloko sūnus –
Gelžbetoniukas.

. . . Pasidarė tamsu, ir niekas nebematė,
Ar anie pakėlė galvas,
Ar nuėjo savais keliais.
Pabučiuoti vėjo,
Susikaupę ateičiai
Gelžbetoninėmis durimis.