Rugių taku aš paskutinį kart brendu namo,
Kur greit prabėgo paskutinės tėvo dienos,
Kur saulės paukščiai suserga mirtim,
Kur praeitim alsuoja pašaliai visi.
Rugių taku aš paskutinį kart brendu tik atsisveikint
Ir uždaryt duris apkaustytas skausmu,
Kurios tiek metų kėlė baimę
Ir vis neleido man pajaust tylos namų.
Rugių taku brendu aš į vaikystę,
Kuri ištirpo praeities lašuos
Ir delnuose nešu aš atminimą,
Supintą iš pražuvusių dienų...
2004 m. liepa


dienmedis








