Susilažino žvairys,
kad rytoj tikrai nelis.
-Ko čia spoksai i mane? -
pyksta saulė danguje.
-Va stebiu, sesyt, padangę,
ryt bandysiu lietų gaudyt.
Štai kita diena atėjo,
šypsos gudriai debesėliai,
ir nekantriai zuikis trypia,
prašo debesio nelyti.
Tik vaivorykštė pravirksta:
-Jūs mane visai pamiršot -
be saulutės ir lietučio,
negalėsiu plot katučių.
Liūdna pilkiui, ką darysi -
negali juk skriaust mergyčių.
Skelbia pabaigą lažyboms,
atsisako net siurprizo
ir nuskuodžia sau laukais
džiaugias pieva, dobilais.